Žuvų rūšys – Vokietija

Menkės (Gadus morhua)

© Scandinavian Fishing Year Book

 

Fiziologija ir dydis:

Menkių galvos didelės, turi ūsus, tris nugaros ir du užpakalinius pelekus. Pilvo peleke yra jungo vena. Menkės yra rudos spalvos, šoniniuose organuose matosi baltos linijos.

Arealas ir biologija:

Komercinei ir pramoginei žvejybai, tai viena svarbiausių žuvų rūšių Baltijos jūroje. Egzistuoja kelios išsiskiriančios rūšys, turinčios skirtingus neršimo ir maitinimosi migracijos įpročius. Menkės gyvena netoli paviršiaus ir minta silkėmis, šprotais, mažaisiais tobiais, taip pat vėžiagyviais ir kitais bestuburiais. Menkės neršia atvirose jūrose, o lervų vystymasis labai priklauso nuo vandens sūrumo ir deguonies kiekio.

Mažiausias dydis ir draudimo gaudyti laikotarpiai:

40–60 cm ilgio menkes galima lengvai sugauti Baltijos jūroje palei Meklenburgą – Vakarų Pomeraniją, tačiau sugauti pavienes didesnes kaip vieno metro ilgio menkes tampa vis sudėtingiau. Žvejojant menkes, atminkite, kad egzistuoja mažiausiam ilgiui (35 cm) ir laimikio limitui keliami reikalavimai: ne daugiau 5 žuvų per dieną nuo balandžio iki sausio mėnesio, bet ne daugiau kaip 3 žuvų per dieną sezono pabaigos metu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.

Plekšnės (Platichthys flesus)

© Scandinavian Fishing Year Book

 

Fiziologija ir dydis:

Iš esmės, plekšnės pramoginėje žvejyboje Baltijos jūroje palei Meklenburgą Vakarų Pomeraniją dažniausiai sugaunamos plekšniažuvių rūšies atstovės. Šioje vietovėje taip pat galima sugauti limandas (Limanda limanda), jūrines plekšnes (Pleuronectes platessa) ir kitas plekšniažuvių rūšis. Plekšnių kūnas plokščias ir ovalus, turi šiurkščią bei dygliuotą odą. Šoninis organas šiek tiek išlinkęs, o kaudalinio peleko kraštas tiesus.

Arealas ir biologija:

Plekšnės dažnai gyvena arti krantų, taip pat sūriame vandenyje ir kartais netgi migruoja į greta esančias upes. Šiai rūšiai patinka smėlėtos žemės ir neršia sausio – gegužės mėnesiais. Kiaušinėliai yra pelaginiai, o lervos greitai įgyja joms tipišką asimetrišką pavidalą. Šios žuvys minta kirminais, krevetėmis, isopodais, midijomis ir smulkiomis žuvimis.

Mažiausias dydis ir draudimo gaudyti laikotarpiai:

Mažiausias plekšnės, limandos ir jūrinės plekšnės ilgis yra 25 cm. Plekšnes galima gaudyti visus metus.

Sezonas:

Nepaisant to, kad plekšnes galima gaudyti visus metus, pagrindinis žvejojimo sezonas yra vasara ir ruduo. Plekšnės yra naktiniai gyvūnai, bet jas galima sugauti ir dienos metu. Tokias žuvis bangose geriausia žvejoti esant sutemoms arba naktį.

Upėtakis (Salmo trutta)

© Scandinavian Fishing Year Book

 

Fiziologija ir dydis:

Upėtakių kūnas panašus į torpedą, o viršutinės žiaunos užeina už akių. Išskyrus neršto sezoną, jų oda yra sidabrinė su tamsiomis dėmėmis netgi po šoniniais organais. Jie turi riebalinį peleką, o kaudalinio peleko kraštas tiesus.

Arealas ir biologija:

Tai upėse neršianti anadromiškai migruojanti žuvų rūšis. Jaunikliai minta vabzdžių lervomis ir smulkiomis žuvimis. Migravus į jūrą, upėtakiai minta vėžiagyviais, krevetėmis, daugiašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis, į žuvis panašiais mažaisiais tobiais arba silkėmis. Dažnai šios žuvys savo gyvenamąja vieta pasirenka pakrantės vandenis su skirtingomis smėlėtomis, augalotomis ir akmenuotomis vietovėmis arba netoli upės žiočių.

Mažiausias dydis ir draudimo gaudyti laikotarpiai:

Mažiausias šios rūšies ilgis yra 45 cm ir laimikio limitas yra ne daugiau kaip 3 lašišinės žuvys – upėtakis ir lašiša – per dieną. Upėtakių sezono pabaiga yra nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 14 d.

Sezonas:

Pavasarį kylant vandens temperatūrai, labai geri šansai sugauti upėtakius netoli Meklenburgo Vakarų Pomeranijos krantų. Žiemą, dažniausiai sėkmingai žvejojama iš valčių. Upėtakių vidutinis ilgis yra 40–70 cm, bet buvo sugauti ir daugiau kaip 90 cm ilgio upėtakiai.

Lydeka (Esox lucius)

© Scandinavian Fishing Year Book

 

Fiziologija ir dydis:

Lydekos turi pailgą į torpedą panašų kūną, ilgą ir plokščią galvą bei į viršų užverstą burną su aštriais dantimis. Nugaros ir užpakalinis pelekas yra arti kaudalinio peleko, kuris padeda joms užklupti kitus grobuonis ir labai greitai pulti savo aukas. Lydekos minta žuvimis, bestuburiais, amfibijomis, žinduoliais ir netgi paukščiais.

Arealas ir biologija:

Pavasarį lydekos migruoja neršti į seklumas arba užtvindytas pelkes. Rudenį ir žiemą jos dažnai migruoja į gilesnes vietoves. Lydekos gyvena gėlame vandenyje, bet taip pat sūriose įlankose palei Meklenburgą Vakarų Pomeraniją, ypač augalų gausiose vietovėse ir santykinai labai skaidriame vandenyje. Viena didžiausių Europoje lydekų populiacijų gyvena Greifsvaldo įlankoje. Dėl osmosinių sąlygų ir gausaus maitinimosi, ankstyvaisiais metais lydekos užauga gana didelės. Neretai galima sugauti daugiau kaip metro ilgio lydekas, o pakrantės lagūnose – netgi dar didesnes iki 1,40 m ilgio.

Mažiausias dydis ir draudimo gaudyti laikotarpiai:

Mažiausias lydekos ilgis pakrantės vandenyse yra 50 cm, o žūklės sezonas baigiasi nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Laimikio limitas yra ne daugiau 3 žuvų per dieną.

Starkis (Sander lucioperca)

© Scandinavian Fishing Year Book

 

Fiziologija ir dydis:

Starkis turi ilgą verpsto formos kūną, dideles akis ir du nugaros pelekus. Priekiniame peleke yra tvirtos ir dygliuotos ašakos. Žvynai panašūs į šukas.

Arealas ir biologija:

Starkiai daugiausia neršia balandį ir gegužę. Kiaušinėliai dažnai prisitvirtina prie šakų, šaknų arba augalų ir po to juos saugo patinai. Tokiu metu pastebimas agresyvus teritorijos saugojimas. Pagrindinis maisto šaltinis yra kitos žuvys arba kiti starkiai. Starkiai gyvena ne tik gėlame vandenyje, bet ir sūriose lagūnose palei Meklenburgą Vakarų Pomeraniją, ypač labai drumstose ir struktūrines žemes turinčiose vietovėse.

Mažiausias dydis ir draudimo gaudyti laikotarpiai:

Mažiausias starkio ilgis pakrantės vandenyse yra 45 cm (40 cm Darßer Boddenkette, Peenestrom žūklės plotuose ir Ščecino įlankos Vokietijos dalyje). Starkių sezonas tęsiasi nuo balandžio 23 d. iki gegužės 22 d. Laimikio limitas yra ne daugiau 3 žuvų per dieną.

Sezonas:

Ankstyva vasara ir ruduo yra geras metas žvejybai. Dėl didelio vandens drumstumo, šias žuvis net saulėtą dieną galima sugauti pakrantės vandenyse.

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close