Pakrantės žvejyba
Zelandija ir jos salos – ideali vieta pakrantės žvejybai. Čia rasite daugiau nei 2000 kilometrų pakrantės ir daugybę žvejybai puikiai tinkančių ruožų.
Palei šiuos krantus galima sutikti gausybę įvairių žuvų rūšių, įskaitant europinę jūrinę plekšnę, paprastąją gelsvapelekę plekšnę, europinę upinę plekšnę, otą ir menkę. Vasaros mėnesiais gausiais būriais pasirodo sezoniniai svečiai: kefalė, skumbrė ir vėjažuvė. Jūrinis upėtakis, pramoginei ir sportinei žūklei dažnai naudojama žuvis, čia gyvena visus metus.
Zelandijos pakrantės labai skirtingos, čia driekiasi nemažai fjordų, pvz., Isefjordas, Roskildės fjordas ir Kalundborgo fjordas, kuriuose, priklausomai nuo metų laiko, galima pagauti įvairių rūšių žuvų. Šiaurinei Zelandijos pakrantei būdingi rifai, bangolaižiai ir akmenimis nukloti kranto ruožai. Miono salos ir Steuno savivaldybės pakrantėse atsiveria įstabus kvapą gniaužiančių kreidinių uolų peizažas, Lolando ir Falsterio salų pakrantės gali pasigirti natūralia vandens augmenija, be to, tai puiki prieglauda nuo dažniausiai čia pučiančių vakarinių vėjų. Zelandijos vakarinė pakrantė nužymėta rifais ir kranto įdubomis, nuostabiai tinkančiomis žvejybai.
Trumpai tariant, Zelandijoje yra viskas, ko galėtų norėti žvejys. Kad ir koks būtų metų laikas ar oras, čia visuomet rasite vietų žūklei.
Zelandija garsėja jūrinių upėtakių žūkle. Ši žvejybos sritis yra itin saugoma ir vystoma, telkiamos milžiniškos savanoriškos pajėgos. Siekiama gerinti jų gyvenamą vandens aplinką ir buveines, pagrindinis dėmesys skiriamas upėms, stengiamasi užtikrinti jūriniam upėtakiui geriausias sąlygas sėkmingai daugintis.
Nesvarbu, ar esate vietinis žvejys, ar svečias, tikimės, kad gerbsite didžiulį darbą, kurį vietos savanoriai bei žvejybos klubai visoje Zelandijoje įdėjo į žuvų išteklių gausinimą ir buveinių gerinimą. Raginame jus neužsimiršti ir jausti ribas, ypač jei žvejoti seksis itin puikiai. Kitaip tariant, patariame nežudyti didelių kiekių jūrinių upėtakių. 2019 metais pasirodys naujas pranešimas dėl pramoginės žvejybos Zelandijoje, kuriame bus pristatomos naujos iniciatyvos, skirtos pagerinti Zelandijos jūrinių upėtakių ir jūrinių upėtakių apskritai žvejybos sąlygas.
Didžiulis savanorių darbas, remiamas vietos žvejybos klubų ir vietos žvejų, svarbus siekiant išsaugoti upių gyvūnijos įvairovę, tai turės įtakos ir jūrinio upėtakio dauginimuisi. Savanorių pastangos svarbios ne tik vietos mastu. Jos būtinos ir siekiant išsaugoti bei toliau gerinti pozityvią jūrinių upėtakių žvejybą Zelandijos pakrantėse. Būtent šiuo tikslu sukurta „Zealand Gravel Gang“ platforma.
Be kitų savo funkcijų, „Zealand Gravel Gang“ vienija bendradarbiaujančius savanorius, savivaldybes ir žemės savininkus, kiekvienais metais inicijuojančius visą virtinę atstatymo projektų. Danijos sportinės žūklės asociacijos ir „Fishing Zealand“ išvystyta „Zealand Gravel Gang“ – tai įkvėpti ir palaikyti skirta savanorių tinklo platforma, svarbi įgyvendinant ilgalaikius aplinkos gerinimo projektus organizaciniu ir praktiniu lygiu. Jei domina „Gravel Gang“ darbas, daugiau pasiskaityti galite čia.
Žvejyba apysūriame vandenyje
Mažo druskingumo sūrus vanduo paprastai vadinamas apysūriu. Baltijos jūra, lyginant su dauguma kitų vietų Danijoje, taip pat apysūrė. Tiesą sakant, dauguma žvejybai skirtų telkinių nuo Kiogės įlankos ir Kopenhagos į šiaurę ir į pietus iki pat Lolando ir Falsterio yra apysūriai. Druskingumo lygis šiose vietose toks žemas, kad čia ypač puikiai tarpsta ešeriai, lydekos ir meknės.
Priklausomai nuo metų laiko, apysūriuose vandenyse galima sutikti įvairiausių žuvų: nuo plekšniažuvių, menkių ir kefalių iki lydekų, ešerių ir meknių.
Istoriškai esama nemažai įrodymų, kad dėl nepalankių veiksnių, galinčių neigiamai paveikti žuvų išteklius, apysūriuose vandenyse gyvenančioms lydekoms nuolat gresia įvairūs pavojai. Jos turi natūralių priešų – kormoranų ir ruonių. Stiprios audros kartais atstumia į apysūrius plotus didelio druskingumo vandens mases, o taip nutikus, nespėjusios pasitraukti lydekos žūsta. Lydekų buveinės laikui bėgant taip pat pasikeitė, pavyzdžiui, sumažėjo jūrinių andrų plotų, kurie tarnaudavo kaip lydekų mailiaus slėptuvės.
Dėl sausinant sumažėjusių užtvindytų pievų fjorduose, kanalais paverstų upių ir upių barjerų sumažėjo lydekų prieiga prie tinkamų neršto buveinių. Be to, moksliškai įrodyta, kad invazinė rūšis, juodažiotis grundalas, tapo aršiu apysūrių vandenų rūšių, įskaitant ešerių ir lydekų mailių, varžovu kovoje dėl maisto. Taip pat žinoma, kad jie ėda kitų rūšių kiaušinius ir žuvų lervas, manoma, kad lydekos ir ešeriai nėra išimtys.
Turint omenyje minėtus veiksnius, labai svarbu užtikrinti žvejybos apysūriame vandenyje saugumą. Vietos žvejai saugo savo žuvų išteklius, tad tikimasi, kad tai darys ir iš svetur, Danijos ar užsienio, atvykę žvejai.
Palei Zelandijos salą besidriekiančios apysūrio vandens žuvininkystės vietos – unikalios, tad mūsų atsakomybė prieš save ir vienas prieš kitą yra išsaugoti jas ateičiai. Siekiant tai padaryti, „Fishing Zealand“ įdiegė keletą iniciatyvų, kurias vykdant buvo išleisti informaciniai bukletai ir iškelti ženklai skirtingomis kalbomis. „Fishing Zealand“ bendradarbiavo kartu su Danijos sportinės žūklės asociacija politiniu lygmeniu, tarkime, siūlant išėjimo langų matmenis arba skiriant naujas zonas, kuriose žvejojama sugautą žuvį paleidžiant („sugauti ir paleisti“ principas). Be to, savo Apysūrių vandenų grupėje (Brakvandsgruppen) „Fishing Zealand“ dirba su geriausiais srities mokslininkais. 2015 m. keturios zonos paskirtos „sugavimo ir paleidimo“ zonomis ir driekiasi Prestės fjorde, Stege Nor ir Jungshoved Nor įlankose, Fanės fjorde bei apylinkių teritorijose. Čia galioja specialios nuostatos, draudžiančios lydekų žūklę visus metus. Šios nuostatos galioja visoms pramoginės žūklės formoms, o žvejojant tinklais žvejyba nuo vasario iki gegužės vidurio draudžiama žuvies išsaugojimo tikslais („apsaugos laikotarpis“). Žvejams mėgėjams tai reiškia, kad žvejoti Pietų Zelandijos apysūriuose vandenyse leidžiama tik paleidžiant žuvį. Apie taisykles ir nuostatas daugiau pasiskaityti galite čia.
Pavienės „Fishing Zealand“ narės savivaldybės ryžtingai dirbo siekdamos pagerinti vietinės lydekos neršto sąlygas. Netrukus dienos šviesą išvys viena didžiausių iniciatyvų – pirmoji Danijoje vadinamoji „lydekų gamykla“, įsikūrusi Vordingborgo savivaldybėje. Siekdami, kad apie šią iniciatyvą išgirstų kuo daugiau žmonių, sukūrėme filmą, kurį galima pamatyti čia. Be to, dalyvaudami „CATCH“ projekte, sukūrėme filmą apie pagavimo ir paleidimo technikas, demonstruojame, kaip ištraukti, atkabinti nuo kabliuko ir paleisti lydeką jos nesužeidžiant, kokius įrankius derėtų naudoti. Šį filmą galite žiūrėti čia.
Galiausiai verta paminėti, jog „Fishing Zealand“ narės savivaldybės dirba prie keleto būsimų projektų, skirtų pagerinti apysūrių vandenų lydekų ir ešerių neršimo sąlygas teritorijoje, supančioje Pietų Zelandiją ir jos salas.
Žvejyba jūroje
Zelandiją supanti jūra siūlo nuostabių galimybių norintiems žvejoti menkes, merlangus, silkes, skumbres, vėjažuves bei plekšniažuves, pvz., jūrines plekšnes, paprastąsias gelsvapelekes plekšnes, europines upines plekšnes, jūrų liežuvius ir otus. Be to, pakrantės zonos, besidriekiančios į rytus nuo pietinės Zelandijos, konkrečiai – Miono salos, yra puiki vieta atlantinės lašišos žūklei velkamosiomis ūdomis.
Jūroje paprastai žvejojama iš privataus ar išnuomoto laivo arba išsinuomojus vietą komerciniame užsakomajame laive. Užsakomaisiais laivais vykstama žvejoti tuo metu gaudomų rūšių, o žvejojantieji menkes laimikio gali tikėtis beveik ištisus metus. Daugumą užsakomųjų laivų rasite Eresundo regiono uostuose ir keliose vietose Didžiojo Belto sąsiauryje.
Jei turite savo laivą, jūsų laukia nemažai puikių galimybių lengvam paspiningavimui jūroje. Žvejyba jūroje naudojant lengvą įrangą – itin smagi pramoga, nes tiek stengiantis „pakirsti“ žuvį (užfiksuoti kabliuką priviliotoje žuvyje), tiek grumiantis su laimikiu, visas procesas juntamas kur kas aiškiau ir intensyviau. Žvejojant tokiu būdu patartina naudoti echolotą, padedantį aptikti žuvį.
Žvejyba velkamosiomis ūdomis
Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas žvejyba velkamosiomis ūdomis. Daugybė vietų puikiai tinka sidabrinių upėtakių ir lašišų žvejybai tokiu būdu, o vandenyse apie Miono salą tikimybė pagauti trofėjaus vertą lašišą itin didelė. Šiai žvejybai skirtuose laivuose montuojama speciali žvejybos įranga, dažniausiai įrengiamos kelios meškerės su skirtingais masalais, skirtos žvejoti įvairiuose gyliuose. Žvejybai velkamosiomis ūdomis reikalinga gana sudėtinga įranga, tačiau šiuo metu jau egzistuoja keli paslaugų teikėjai, organizuojantys žvejybos velkamosiomis ūdomis ekskursijas su gidu, kurių metu aprūpinama visa reikalinga įranga.
